- pratįsti
- pratį̃sti intr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; N
1. prasidriekti: Pratį̃susiu pavilkiniu pro ruikinį ir valkiojas – a neisi susitaisyti! Vvr. ^ Jai pėtnyčia pro subatą pratį̃so NdŽ. Per bobos pilvą trys gyslos pratį̃sę (trys pirkios sijos) Dv.
2. išsitempti, išsitampyti: Jos (kelnės) nenešiotos da, pratį̃s Vdžg. Drobė rankose teip pratįso, jog per cielą dieną mieravo rš.
3. Skr, Žlp, End, KlvrŽ pailgėti (apie laiką): Pratį̃so diena, jau pažymu pavasarį J. Pratį̃susios jau dienos, i lauki vakaro Krš. Vakarai jau pratįsta, greit būs ruduo Šts. Diena dideliai pratįso M.Valanč. Dienoms pratįsus, medžio darbų griebėsi LzP.
4. Skr, Ub, Brs paaugti: Pratį̃sęs jau vaikesas – toks jau už ranką ilgesnis Krš. Labai jis čia daug užaugo – gal gal kiek ir pratį̃so Srv. Kiek ta mergučė pabuvo, pratį̃so ir išėjo iš namų Jrb. Gerokai pratį̃stų [paršiukai] par du mėnesiu Krš. Jau kojelės pratį̃so šuneliams Žd. Tie rugiai buvo menki, al, veizėk, pratį̃so Dov.
5. Vaižg nusidriekti. | prk.: Tuomi, kad vyskupystė Žemaičių ir nepasiplatino, vienok valdžia jos vyskupų pratįso lig pat upės Dauguvos M.Valanč.
6. prailgti: Bebylant kelias nepratįso M.Valanč.
7. užsitęsti, užtrukti: Pratįsus muno kalbai, visi pradėjo snausti, todėl sukilę ėjom gulti M.Valanč. Gal pratįsti laikas, kol koki būs parmaina, virs kita gadynė Šts. Pratįso (paraštėje praėjo) čėsas BB1Sam7,2. | Dvidešimt minučių pratį̃so (praėjo daugiau laiko kaip 20 minučių) J.Balč.
8. tariant pailgėti: Balsė prieš jį esančioji pratį̃sta Jn. Dvibalsės pirmoji dalis pratįsta K.Būg.
◊ ãkys pratį̃so labai prailgo: Ãkys pratį̃s, iki sulauksit Gs. Ko man ãkys nepratį̃so [laukiant, žiūrint] Vlkv.nósis pratį̃so (prasitį̃so) sublogo, sumenko, sulyso (apie žmogų): Jau teip nósis pratĩsus, nevalgyk, tai da daugiau prasitį̃s Ds.\ tįsti; anttįsti; aptįsti; įtįsti; ištįsti; nutįsti; patįsti; pertįsti; pratįsti; pritįsti; sutįsti; užtįsti
Dictionary of the Lithuanian Language.